.png)
SENSORINĖ MEDITACIJA
Sensorinių meditacijų metu žmogus mokosi įsigilinti į save ir jausti tai, ką jis iš tiesų jaučia. Mokosi pats ,,šeimininkauti” savo vidiniame pasaulyje, jį tvarkyti ir perkurti pagal savo paties poreikius. Šis gebėjimas atveria neribotas galimybes savęs pažinimui bei norimiems pokyčiams. Ir išlaisvina iš nevilties bei bejėgystės, susidūrus su tariamai nepagydomomis būsenomis, tokiomis kaip menka savivertė, depresija, psichinis išsekimas, neurotiškumas, bejausmiškumas ir panašiai.
Tai gilaus, realaus darbo su savimi praktika. Tam, kad galėtume sveikti, keistis, susigrąžinti išeikvotus vidinius resursus mums neužtenka išsikalbėti, prikaupti žinių ar pradėti teisingai mąstyti. Kad augtume savo psichinėje ir dvasinėje sveikatoje, mes turime atkurti harmoningą savo proto, kūno ir sielos komunikaciją.
Sensorinės meditacijos pirmiausia ir skirtos šiai komunikacijai atkurti bei stiprinti.
Sensorinė meditacija:
-padeda pažinti savo vidinę psichinę, emocinę ir energetinę erdvę;
-padeda atkurti vidinę harmoniją;
-praplečia galimybių ribas;
-moko efektyvių savireguliacijos metodų;
-stiprina savivertę, savikliovą bei savigarbą.
Meditacijos skirtos visiems, kurie suvokia vidinio darbo vertę bei prasmę, ir nori tą daryti giliausiu įmanomu būdu. Darbas vyksta mažose grupėse gyvai, ramioje aplinkoje, arba online – sekant švelniu vedimu.
Vedu įvairius sensorinių meditacijų ciklus ir renginius. Informaciją apie juos rasite pagrindiniame puslapyje.
Taip pat vedu meditacijas įmonių darbuotojams bei klientams online ir/arba gyvai. Dėl meditacijų įmonėms rašykite sumeile.agne@gmail.com.
Vienos meditacijos trukmė: 60min.
Daugiau apie sensorinę meditaciją
Sensorinės meditacijos sėkmingai padeda tais atvejais, kai žmogus:
– niekaip neranda savęs ir nežino, kas jis toks yra;
– nežino ko nori ir nesigaudo nei kaip jaučiasi, nei kodėl taip jaučiasi;
– nesijaučia savo gyvenimo šeimininku, todėl vis pakliūva į priklausomybę nuo kitų asmenų nuomonių bei vertinimų;
– nejaučia savo asmeninių ribų, todėl nuolat jaučiasi išnaudojamas ar kaip kitaip skaudinamas;
– negeba rasti savyje jokių įkvepiančių resursų, tokių kaip ramybė, meilė ar džiaugsmas;
– jaučiasi nesaugus, nestabiliai stovintis ant žemės, neturintis šaknų;
– jaučiasi išsekęs ir neturintis jėgų gyventi ar kažko norėti;
– negeba priimti savęs tokio, koks jis yra, nes tokio, koks jis yra arba nepažįsta arba nekenčia;
– neturi savęs neprievartavimo patirties, todėl net neįsivaizduoja, kaip būtų galima kažką daryti su malonumu ir atsipalaidavus;
– nepasitiki savo jausmais, todėl vadovaujasi išskirtinai protu, net ir tuose dalykuose, kaip artimi santykiai ar asmeninių norų formulavimas;
– turi polinkį meluoti sau apie save, todėl gyvena iliuzijose ir nuolatiniame netikrume.
Sensorinių meditacijų metu žmogus mokosi įsigilinti į save ir jausti tai, ką jis iš tiesų jaučia. Mokosi pats ,,šeimininkauti” savo vidiniame pasaulyje, jį tvarkyti ir perkurti pagal savo paties poreikius. Šis gebėjimas atveria neribotas galimybes savęs pažinimui bei norimiems pokyčiams. Ir išlaisvina iš nevilties bei bejėgystės, susidūrus su tariamai nepagydomomis būsenomis, tokiomis kaip menka savivertė, depresija, psichinis išsekimas, neurotiškumas, bejausmiškumas ir panašiai.
Sensorinės meditacijos metu žmogus tiesioginiu būdu kaupia visai kitokias patirtis, dažnai netgi priešingas iki šiol turėtoms. Remiantis šiais naujais patyrimais, psichika sėkmingai perkuria turimus įsitikinimus ir metų metais naudotus gyvenimo scenarijus.
Toks sveikimo procesas yra lengvas ir malonus, netgi galima būtų sakyti, ekologiškas. O rezultatai nevienadieniai.
,,Atradus Tave ir Tavo vedamas meditacijas, gavau papildomą ramybės šaltinį. Sudėtingesniais laikotarpiais iš jų gaunu ramybę. Lyg nusimetu naštą. Kai jaučiuos pasimetus - meditacijos padeda susidėlioti mintis arba užduoti sau teisingus klausimus, kurie atneša atsakymus. Ačiū už tai, ką darai."
Dovilė
